–
Akies kraštu. Fotomenininkų Juozo Budraičio ir Jono Krivicko parodaAktoriaus, diplomato, fotografo Juozo Budraičio bei gitaristo, fotomenininko Jono Krivicko foto darbų paroda “Akies kraštu”, skiriama Lietuvos 100-mečiui, Vilniui ir Lietuvai. Veiks visą vasario mėnesį.
Dėkojame parodos partneriams galerijai “Elysium”.
Aktorius Juozas Budraitis šį kartą publikai pristatys apšepusio Vilniaus senamiesčio vaizdus. Ši paroda – tai tarsi gyva dokumentika, kurioje užfiksuoti „nepaliesto“ Vilniaus vaizdai. „Daugelį metų vaikštau po Vilniaus senamiestį ir fotografuoju aptrupėjusius mūrus. Man gražios sienų, arkų, pamatų, stogų faktūros. Suprantu, kad tai nėra tobulas grožis, tačiau mane žavi ir traukia natūrali statinių sąveika su laiku. Fotografuoju, nujausdamas, kad neilgai trukus to vaizdo gali nebelikti“, - atskleidė savo aistrą fotografijai J.Budraitis.
Jis pastebi, kad kai kurių pastatų jau ir nebėra, jie dingo gal prieš metus, tik fotografijose išliko vieno mažo namelio aklina siena nubyrėjusiu tinku – dabar ten įstatyti žvėriški šiuolaikiniai langai, o kitoje gatvėje greta lango nutapytą šerną kažkas jau uždažė šiuolaikiniais fasadiniais dažais.
„Tie negražiai gražūs byrantys pastatai primena mano jaunystės Vilnių, pasivaikščiojimus po faktūriškas jo gatveles, kiemus. Kai kas išliko dešimtmečiais nepaliesta, pavyzdžiui, vienuolynas ir jo kiemas Šv. Ignoto gatvėje. Visada prisimenu tą vietą kaip apleistą, ištuštėjusią, užkaltais vartais, o neseniai radau plyšį ir įėjau į vienuolyno kiemą kaip į praėjusius amžius. Atrodo, šiandien klajodamas fotografuoju aną, savo studijų laikų Vilnių. Niekam neketinau jo rodyti, tai fotografijos sau, mano nostalgija. Bet, atsiradus galimybei surengti parodą, neatsisakiau, nes man smagu pakviesti šiandieninį žmogų atrasti dabar seną Vilnių tarp aptrupėjusių miesto sienų.“, - atviravo aktorius.
Oskaras Milašius. SugrįžimasLIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 100-mečiui.
Poeto, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje
OSKARO MILAŠIAUS (1877-1939) kūryba (poezija, esė, laiškai). Skaito aktorius PETRAS VENSLOVAS.
Vakaro metu skambės lietuvių ir prancūzų kompozitorių kūriniai. Atlieka JULIJA KARALIŪNAITĖ (sopranas) ir RŪTA MIKELAITYTĖ – KAŠUBIENĖ (fortepijonas).
Petras Venslovas – žinomas skaitovas, režisierius, vienas ryškiausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių. Per ilgus darbo metus sukūrė per dvi dešimtis pagrindinių vaidmenų Lietuvos teatrų scenose, filmavosi lietuvių ir latvių kine ir surengė nesuskaičiuojamą galybę poezijos, prozos skaitymo vakarų.
Vasario 6d. vakarą žiūrovai išgirs Oskaro Milašiaus eilių, esė, laiškų, vieno mylimiausio P. Venslovos poetų kūrybos.
1920 m. Oskaras Milašius buvo paskirtas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje bei tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje.
„Daugelis prancūzų kritikų sutaria, kad Milašiaus kūryba – neįprastas reiškinys prancūzų literatūroje, nes intensyvus misticizmas yra retas šalyje, pasižyminčioje minties aiškumu. Šį išskirtinį poeto bruožą – misticizmą, kaip ir Adomo Mickevičiaus atveju, prancūzų tyrinėtojai sieja su lietuviško mentaliteto specifika. Be to, Milašiaus kūrybos vertėjai į kitas kalbas pastebi, kad poeto eilių grožis peržengia prancūzų kalbai būdingos poetinės tradicijos ribas, nes čia prancūziški žodžiai keisčiausiu būdu įsišaknija niekada neregėtoje svetimoje žemėje. Vertas dėmesio garsaus čekų rašytojo ir „Simfonijų“ vertėjo Milano Kunderos teiginys, jog Milašiaus poezija nėra prancūziška; esą, išlaikiusi savo lenkiškai lietuviškas šaknis, ji rado prieglobstį prancūzų kalboje kaip kokiame vienuolyne. Ir tai tik patvirtina talento originalumą“, – rašo profesorė Nijolė Kašelionienė. Kartą Oscar‘as Wilde‘as, pamatęs prie poetų ratelio besiartinantį O. Milašių, pasakė: „Čia sėdi poetai, o štai ateina poezija.“