–
Aktoriaus, diplomato, fotografo Juozo Budraičio bei gitaristo, fotomenininko Jono Krivicko foto darbų paroda “Akies kraštu”, skiriama Lietuvos 100-mečiui, Vilniui ir Lietuvai. Veiks visą vasario mėnesį.
Dėkojame parodos partneriams galerijai “Elysium”.
Aktorius Juozas Budraitis šį kartą publikai pristatys apšepusio Vilniaus senamiesčio vaizdus. Ši paroda – tai tarsi gyva dokumentika, kurioje užfiksuoti „nepaliesto“ Vilniaus vaizdai. „Daugelį metų vaikštau po Vilniaus senamiestį ir fotografuoju aptrupėjusius mūrus. Man gražios sienų, arkų, pamatų, stogų faktūros. Suprantu, kad tai nėra tobulas grožis, tačiau mane žavi ir traukia natūrali statinių sąveika su laiku. Fotografuoju, nujausdamas, kad neilgai trukus to vaizdo gali nebelikti“, - atskleidė savo aistrą fotografijai J.Budraitis.
Jis pastebi, kad kai kurių pastatų jau ir nebėra, jie dingo gal prieš metus, tik fotografijose išliko vieno mažo namelio aklina siena nubyrėjusiu tinku – dabar ten įstatyti žvėriški šiuolaikiniai langai, o kitoje gatvėje greta lango nutapytą šerną kažkas jau uždažė šiuolaikiniais fasadiniais dažais.
„Tie negražiai gražūs byrantys pastatai primena mano jaunystės Vilnių, pasivaikščiojimus po faktūriškas jo gatveles, kiemus. Kai kas išliko dešimtmečiais nepaliesta, pavyzdžiui, vienuolynas ir jo kiemas Šv. Ignoto gatvėje. Visada prisimenu tą vietą kaip apleistą, ištuštėjusią, užkaltais vartais, o neseniai radau plyšį ir įėjau į vienuolyno kiemą kaip į praėjusius amžius. Atrodo, šiandien klajodamas fotografuoju aną, savo studijų laikų Vilnių. Niekam neketinau jo rodyti, tai fotografijos sau, mano nostalgija. Bet, atsiradus galimybei surengti parodą, neatsisakiau, nes man smagu pakviesti šiandieninį žmogų atrasti dabar seną Vilnių tarp aptrupėjusių miesto sienų.“, - atviravo aktorius.
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI
LIETUVIŠKŲ ROMANSŲ VAINIKAS
TEATRINĖ - MUZIKINĖ IMPRESIJA
Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Teatrinėje impresijoje skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio, J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, N. Sinkevičiūtės romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės – Kauno meno salonų atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Aisčio, B. Brazdžionio, B. Sruogos, S. Nėries, J. Tumo Vaižganto, A. Herbačiausko – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą.
Kiekvienoje pasirodymo vietoje programos metu fragmentiškai bus atspindėta ir to miesto meno bohemos gyvenimas.
GIEDRĖ ZEICAITĖ - dainininkė, sopranas, tarptautinių konkursų laureatė.
Kamerinės muzikos atlikėja, itin artistiška dainininkė, žavinti ne tik ypatingai gražiu ir išvystytu vokalu, bet ir įtikinančia kūrinių interpretacija, jautriu autoriaus muzikinės minties perteikimu.
EDITA ZIZAITĖ – pianistė, tarptautinių festivalių dalyvė.
Pianistė, subtiliai įsiklausanti į partnerį, o jos preciziškas muzikavimas kūriniams suteikia netikėtų spalvų.
VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė
Menininkė, nuolat nustebinanti gerbėjus ne tik ekspresijos sklidina tekstų interpretacija, bet ir jos kuriamų projektų intelektualumu, muzikos ir žodžio derme, teatrine žaisme.
Režisūrinis sprendimas – romantiškas, vaidybinis, emocionalus, šelmiškas, žaismingas – atspindi madingo XX a. pirmoje pusėje muzikinio-literatūrinio meno salono atmosferą.
Scenografija iš detalių fragmentiškai kuria meno salono įvaizdį.
Kostiumai - XX a. trečio ir ketvirto dešimtmečio stiliaus, madingi tiek Kaune, tiek Paryžiuje...
Lietuvos Laikinosios sostinės - Kauno nuotraukos (ant ekrano) ne tik padeda kurti programos scenografiją, jos nuotaiką, bet ir praturtina programą įvaizdžiais bei metaforomis.
Scenarijus ir režisūrinis sprendimas V. Kochanskytės.
Lietuviškų romansų vainikas. Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui