Neeilinis susitikimas su operos soliste JUSTINA GRINGYTE kamerinėje erdvėje
MUZIKOS GALERIJA Vilniuje bei JUSTINOS GRINGYTĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS kovo 16 dieną kviečia į neeilinį susitikimą su operos soliste Justina GRINGYTE kamerinėje aplinkoje – naujoje kultūros renginių erdvėje MUZIKOS GALERIJA Gedimino prospekte. Šio vakaro metu turėsite galimybę ne tik pasigrožėti ypatingu Justinos talentu bei nuostabaus grožio balsu, bet ir išgirsti nuoširdų pasakojimą apie sėkmingai besiklostančią pasaulinę karjerą bei jos labdaringą veiklą Lietuvoje. Dainininkei šį vakarą akompanuos pianistė Rūta MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ.
***
Mecosopranas JUSTINA GRINGYTĖ, 2015 metais apdovanota tarptautiniu tų metų geriausiojo jaunojo operos atlikėjo vardu, gimė Alytuje 1986 metais, čia, Alytaus muzikos mokykloje baigė fortepijono specialybę, vėliau studijavo Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vokalo katedroje. Magistrantūros studijas tęsė Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže, stažavosi Londono Nacionalinėje operos studijoje. Justina, laimėjusi konkursą, tapo Jette Parker Jaunąja Artiste Karališkojoje Operoje „Covent Garden“. Vėliau šiame garsiausiame Jungtinės Karalystės operos teatre atliko daugybę vaidmenų. Dirbo ir kituose teatruose – Velso nacionaliniame operos ir baleto teatre, Anglų nacionalinėje operoje, Madrido Karališkajame teatre. Didžiausio pasisekimo ir kritikų dėmesio sulaukė atlikdama Karmen vaidmenį daugelyje pasaulio teatrų - Škotijos Operoje, São Carlo Operos teatre Lisabonoje, Maskvos Didžiajame teatre, Sankt Peterburge, Novosibirske, Massimo Teatre Palermo ir Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre.
Ryškiausi koncertai: G. Verdi „Requiem“ su Simon Bolivar orkestru (dirig. Gustav Dudamel) Venesueloje, G. Malerio 8-oji Simfonija su Esa-Pekka Salonen ir Londono Filharmonijos orkestru Londone Royal Festival Hall, A. Dvoržako „Stabat Mater“ Pažaislio muzikos festivalyje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus. Justina, akomponuojant Iain Burnside, Delphian įrašų kompanijoje įrašė S. Rachmaninovo dainas, kurias šis duetas atliko ir prestižinėje Wigmore Hall Londone, o duete su Julius Drake atliko šią S.Rachmaninovo programą Antverpene. Ypatingai svarbus L. Van Bethoveno 9-osios simfonijos ištraukos atlikimas kartu su Renée Fleming, Bryn Terfel ir Placido Domingo, diriguojant Antonio Pappano Olimpinių žaidynių komiteto atidarymo ceremonijoje Karališkojoje Operoje Covent Gardene. Toje pačioje scenoje J. Gringytė atliko R.Vagnerio „Im Treibhaus“ (dirig. Barry Wordsworth) „Mūsų neeilinio pasaulio“ Gala koncerte skirtame Didžiosios Britanijos Karalienės Elžbietos II deimantinio karaliavimo jubiliejui. Justina koncertavo Velso Princui Čarlzui Jo Didenybės vasaros rezidencijoje Velse bei Bekingemo rūmuose. Svarbūs ir koncertiniai turai Brazilijoje, Norvegijoje, Italijoje.
2016 metų kovo 1-ąją Lietuvoje Justina Gringytė įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą. Jai ši veikla ypatingai prasminga – ji tiki, jog muzikai gabūs vaikai turi gauti finansinę pagalbą, kad galėtų tęsti mokymąsi ir išnaudotų savo talento galimybes. Nes muzikinis talentas yra dovana, todėl jam ugdyti reikia atsidavimo, atkaklumo ir lėšų. Pagrindinis fondo tikslas – jaunų, talentingų muzikantų rėmimas, siekiant sudaryti jiems tinkamas sąlygas tobulėti: įsigyti reikiamus instrumentus, lankyti meistriškumo pamokas, dalyvauti konkursuose, rengti koncertus.
Fondo dėka prieš keletą mėnesių Alytaus muzikos mokyklai buvo padovanotas puikus koncertinis fortepijonas – prie šio įvykio įgyvendinimo ženkliai prisidėjo miesto savivaldybė, Rotary, Lions ir Zonta klubai, taip pat vyksta klasikinės muzikos koncertai ir meistriškumo kursai, konkurso būdu Alytaus muzikos mokykloje atrinkta ir pirmoji fondo stipendininkė.
Programoje Edvard Grieg (1843–1907) – Dainos ir fragmentai iš siuitos „Peras Giuntas“
Arno Babajanian (1921–1983) – Fortepijoninis trio fis-moll
Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save… Kalnai mus įkvepia žygiams, jie – tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kur bekeliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet tuo pat metu – labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt jos pagalba galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes? Atsakymus, pateiktus nuostabia ir įvairiaspalve muzikos kalba, išgirsime Kauno fortepijoninio trio – svajoti nebijančio kolektyvo, tikinčio bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, bei solistės Eglės Šidlauskaitės koncerte „Virš kalnų“.
Eglė Šidlauskaitė – mecosopranas, gimė Kaune, 2007 m. įgijusi Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos dainavimo bakalauro diplomą, studijas tęsia Italijos Milano G. Verdi Konservatorijoj, 2011m. įgydama Magistro diplomą. Nuo 2015 m. Lichtenstein SIAA fondo narė. Eglė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė iš kurių pirmos premijos „Capriolo Franciacorta“ ir „G. Cobelli“ (Italija) konkursuose, finalistė ir specialaus prizo laimėtoja „Competizione dell‘Opera 2011” konkurse Maskvoje, SWR Projekto 2012 Emmerich Smola Förderpreis finalistė, BBC Cardiff Singers 2013 dalyvė. Yra sudalyvavusi daugybėje koncertų ir festivalių ir dirbusi su dirigentais kaip J. Geniušas, J. Janulevičius, P. Ringborg, M. Arena, D. Crescenzi, A. Fisch, G. G. Calvo, R. Bonynge. Dainavimo paslapčių sėmusis iš E. Wilke, J. Aragall, E. Dara, Dame Kiri Te Kanawa, J. Papp, G. Maffeo, V. Manno, T. Quastoff. 2010 m. Eglė Šidlauskaitė buvo viena iš keletos jaunų dainininkų atrinktų dalyvauti „Solti te Kanawa“ Akademijoj, kurios metu buvo intensyviai tobulinama vokalinė ir atlikimo išraiškos. Tų pačių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais dalyvavo turnė Vokietija - Austrija - Prancūzija atlikdama Azučenos partiją G. Verdi operoje Trubadūras. 2014/2015 debiutuoja Klaipėdos valstybiniame Muzikiniame teatre Karmen vaidmeniu G. Bizet operojo "Carmen", koncertuoja su Kauno fortepijoniniu Trio. 2013/2014 dalyvauja LNOBT, Opera City pastatymuose. 2012/2013 dirbo Freiburg Operos teatre Vokietijoje. 2011/2012 dalyvavo Vokietijoje Kassel Valstybinio Teatro Operos studijoje. Yra sukūrusi šiuos vaidmenis: Carmen - G. Bizet operoje "Carmen", Feneną – G. Verdi operoje “Nabucco”, kompozitorių – R. Strauss operoje “Ariadne auf Naxos”, Azucena – G. Verdi operoje “Il Trovatore”, Sonjetką D. Šostakovičiaus operoje „Lady Makbet von Mtzensk“, trečią damą W.A.Mozart operoje „Zauberflöte“, berniuką ir gėlių mergaitę R. Wagner operoje „Parsifal“ ir Aidą TJO projekte „A.I.D. A, Olga - P. Tchaikovsky operoje "Eugene Onegin", motinos partiją - E. Humperdink operoje "Hansel und Gretel".
Šeštąjį koncertinį sezoną pradėjusios Kauno fortepijoninio trio narės yra gerai publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės bei dalyvės - Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė). Atlikėjos yra pelnę apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavę muzikos festivaliuose, koncertavę įvairiose pasaulio šalyse. Smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė 2000-2005 m. groti Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Per pirmuosius penkis savo egzistavimo metus Kauno fortepijoninis trio surengė virš 100 koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu ir savo veikla pelnė publikos simpatijas. Ansamblis dalyvavo festivaliuose „Einam 2012“, „Iš arti“, „Dainavos šalies muzikos festivalyje“, „X Tytuvėnų festivalyje“, XVIII, XIX bei XXI Pažaislio muzikos festivaliuose, Kristupo vasaros festivalyje, II Lietuvos kamerinės muzikos festivalyje, parengė nemažai skirtingų koncertinių programų, kuriose yra įvairių epochų ir žanrų kūrinių. 2013 m. Kauno fortepijoninis trio pelnė I-ąją vietą kamerinių ansamblių kategorijoje XIII Tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“. 2014 m. ansamblis buvo apdovanotas Lietuvos respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Padėkos raštu bei laimėjo Grand prix Varšuvoje vykusiame II Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse. Tais pačiais metais Kauno fortepijoninis trio kaip solistas grojo su Kauno miesto simfoniniu orkestru diriguojamu Modesto Barkausko. Ansamblis koncertavo Latvijoje, Švedijoje bei Norvegijoje. Kauno fortepijoninio trio repertuare gausu įvarrių epochų kūrinių. Kolektyvas aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais ir jau yra atlikęs keleto kūrinių premjeras, o taip pat publikai pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kompozitorių kūrinius. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams – itin sėkmingi buvo trio iniciatyva gimę Vidmanto Bartulio muzikinė pasaka „Dieviškoji garsų skrynia“ (2012), koncertas-spektaklis „Linksmos ir liūdnos istorijos“ (2013) bei kt. Savo koncertuose trio bendradarbiauja su įvairiais dainininkais, aktoriais, šokėjais.
6:00 pm: JUSTINA GRINGYTĖ - neeilinis susitikimas kamerinėje erdvėje