6:00 pm: Tylos sodai. Birutė MAR (aktorė, poetė), Egidijus ALIŠAUSKAS (birbynė), Vytautas POŠKA (dailininkas)
vasario 2, 2017
Žodžio, muzikos ir dailės improvizacijos
Dalyvauja: aktorė, poetė Birutė Mar, birbynininkas Egidijus Ališauskas ir dailininkas Vytautas Poška.
Scenarijaus autorė – Birutė Mar
Trukmė – 1 val.
„Tylos sodai“ – poezijos, muzikos ir dailės improvizacijų programa pagal lietuvių poetų Just.Marcinkevičiaus, D.Kajoko, J.Strielkūno, M.Martinaičio, R.Katinaitės-Lumpeckienės, R.Danio ir pačios aktorės bei poetės Birutės Mar eiles; tai savita žodžių, garsų ir dailininko Vytauto Poškos kuriama spalvų meditacija, kviečianti klausytojus kartu pabūti kūrybos erdvėje, kur iš čia ir dabar tvyrančios bendros tylos gimsta žodis, muzika ir nuostabūs paveikslai...
...
„Tylos sodų“ sumanytoja Birutė Mar (Marcinkevičiūtė) – teatro ir kino aktorė, režisierė, poetė. Aktorinio meistriškumo ir režisūros studijas baigė Sankt Peterburgo Teatro, Muzikos ir Kino institute Rusijoje. Japonų Noh teatro ir šokio mokėsi Tokijo Noh Kita mokykloje. Nuo 1994m. menininkė dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, taip pat kuria vaidmenis kituose Lietuvos teatruose bei kine.
Birutė Mar žinoma kaip viena įdomiausių poezijos interpretatorių Lietuvoje, apdovanota festivalio „Poezijos pavasaris“ prizu kaip geriausia aktorė-skaitovė. Birutės Mar kūryboje svarbią vietą užima individualios raiškos eksperimentiniai projektai ir monospektakliai, apjungiantys teatrą, muziką, poeziją ir šokį, savaip interpretuojantys asmenines patirtis, įvairių kultūrų įtaką. Birutės Mar monospetakliai („Žodžiai smėlyje“, „“Meilužis“, „Poetė“, „Antigonė“, „Unė“) yra pelnę daug tarptautinių apdovanojimų.
Birutė Mar taip pat kuria poeziją, prozą vaikams, pjeses, libretus operoms, yra išleidusi septynias knygas. Paskutinioji jos knyga „Gėlininkė“2014m. Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse pelnė antrąją premiją.
Dalyvauja Raimonda JANUTĖNAITĖ (mecosopranas), Viktorija ZABRODAITĖ (fleita), Rūta MIKELAITYTĖ (fortepijonas).
Vasario 10 d. 18 val. MUZIKOS GALERIJA Vilniuje (Gedimino pr. 37) kviečia į naują parodą - čia rengiama dailininko Svajūno Armono paroda „Guodžianti dainomis“. Neatsitiktinai ši paroda rengiama vasario mėnesį – dailininko eksponuojamus darbus galima vadinti pikantiškais, paslaptingais, juose dažniausiai vaizduojama moteris, mergina, menininkė - grojanti fleita, šokanti, bendraujanti, ragaujanti, atsipalaidavusi ir t.t.
Svajūno Armono tapybos paslaptis geriausiai apibūdina vaizdinga ištrauka iš menotyrininkės Gražinos Gurnevičiūtės straipsnio „Tapyba be rėmų“, 2015:
„Aistrų ir miglotų troškimų pasaulį atstovaujantys demonai, juodosios gulbės, faunai, įkvėpti dekadansiško simbolizmo, gramzdina į juslingą tamsą, „nešioja“ žiūrovą nuo svaigaus sapno
iki sarkastiškos realybės. Mitinės epochos nostalgiją S. Armonas derina su nūdienos pasaulėjauta, naudoja provokuojančius siužetus, aštrias personažų charakteristikas. Pasitelkdamas ironiją, jis
sukūrė šiuolaikišką laumės – kerėtojos paveikslą, nestokojantį ekstravagancijos, dviprasmybių, tačiau išlaikiusį fatališkos prigimties paslaptingumą, gebėjimą užgauti tylias jausmų stygas. Kai kuriuos įvaizdžius ir siužetus dailininkas skolinasi iš teatro. Iki grotesko sustiprindamas patetiškus gestus, alegoriškas aistrų scenas paverčia farsu (...)“
Savo kūryboje Svajūnas Armonas remiasi gamtos įspūdžiais, natūros studijomis ir kartu laisvai improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jo paveiksluose svarbus naratyvas, siužetas, tačiau pirmiausia tapytojui aktualios specifinės tapybos kalbos problemos - spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys. Jo tapyba kūrybingai praplečia lietuviško ekspresionizmo dailės tradiciją, kurios ištakos remiasi prancūzų Ecole de Paris tapybos mokykla. Dailininko kūryba buvo eksponuota muziejuose ir galerijose Londone, Atėnuose, Tokijuje, Paryžiuje, Berlyne, Ankaroje, Maskvoje, Peterburge, Kijeve. Jo kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje (Lietuva), eksponuojami visuomeniniuose interjeruose - Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmuose, Vilniaus municipalitete, taip pat bankuose, viešbučiuose, įvairiose įstaigose, privačių kolekcininkų rinkiniuose Lietuvoje ir pasaulyje.
Parodos atidaryme vasario 10 d. koncertuos tarsi iš Svajūno Armono paveikslų nužengusios menininkės - fleitininkė Viktorija Zabrodaitė, dainininkė Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas) ir pianistė Rūta Mikelaitytė. Paroda veiks iki kovo 16 dienos. Ją aplankyti galima laiką iš anksto suderinus Muzikos galerijos nurodytu telefonu.
Dailininkai – Jolanta Rimkutė ir Dmitrijus Matvejevas
Kompozitorius – Antanas Kučinskas
Choreografė – Edita Stundytė
Režisierės asistentė – Regina Garuolytė
Spektaklyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių.
Trukmė – 1,20 val.
„Unė“ – spektaklis, sukurtas pagal pačios Birutės Mar pjesę, kurią inspiravo aktorės Unės Baye-Babickaitės (1897–1961) dienoraščiai. Pjesė „Unė“ pateko tarp lietuvių šiuolaikinės dramos festivalio „Versmės 2009“ nugalėtojų ir pirmąsyk pristatyta 2009m. lapkritį, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre. Po metų pagal šią pjesę autorė sukūrė ir spektaklį.
Birutė Mar:
Unė Babickaitė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Niujorko, Vašingtono ir Paryžiaus scenose.
Jos 1930–1932 metais Paryžiuje rašytas dienoraštis tiesiog prašėsi į sceną – Unė mokėjo dramaturgo akimis žvelgti į aplinką – su autoironija, aistra, humoru. Buvo nepaprastai gražios sielos asmenybė, ganėtinai ekstravagantiška – ištekėjo už savo tikro pusbrolio Vytauto Graičiūno, sutikto Amerikoje, ir išliko laiminga su juo visą gyvenimą. Ypač garbino, idealizavo teatrą. Deja, grįžusios prieš karą į Lietuvą, Unės nepripažino Lietuvos kritikai, ji beveik nebevaidino. Netrukus likimas pasisuko liūdna linkme –1951 metais ji buvo ištremta į Sibirą, o lageryje žuvo vyras, vėliau – vienatvės metai Kaune… Bet Unė išliko Une – rengė vakarus, skaitė eiles, neprarado humoro jausmo bei vidinio švytėjimo.
Unės biografijoje aptikau tiek paralelių su savo gyvenimu! Kaip ir aš, ji studijavo Sankt Peterburge, vaidino kine ir teatre. Grįžusi po studijų – dar prieš išvykdama į Ameriką – Kaune režisavo Valstybės teatre (aš taip pat po studijų Sankt Peterburge Kaune stačiau savo diplominį spektkalį „Laimingos dienos“). Ji irgi domėjosi rytų kultūra, daug keliavo, vaidino keliomis kalbomis…
Pagalvojau, kad per Unės personažą galima būtų apmąstyti ir savas teatrines patirtis, sukurti spektaklį apie TEATRĄ – jo žavingą ir trapią iliuziją. Ir apie mūsų – lyg spektaklis – pralekiantį gyvenimą, būties miražą…
Apdovanojimai:
Žiūrovų prizas Nacionalininės dramaturgijos festivalyje “Versmės” /Lietuva, 2010/
Geriausios aktorės apdovanojimas ir žiūrovų prizas Tarptautiniame monospektaklių festivalyje “Atspindys” Visagine /Lietuva, 2010/
Prizas “Už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą” I-me Dalios Tamulevičiūtės vardo Lietuvos teatrų festivalyje Varėnoje /Lietuva,2010/
Grand Prix tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Zvaigzdne“ Rygoje /Latvija, 2011/
Tarptautiniai festivaliai, gastrolės:
Tarptautinis monospektaklių festivalis „Thespis“ Kylyje /Vokietija, 2010/
Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“ Visagine /Lietuva, 2010/
D.Tamulevičiūtės vardo Lietuvos teatrų festivalis Varėnoje /Lietuva, 2010/
Tarptautinis monospektaklių festivalis „Armmono“ Jerevane /Armėnija, 2011/
Tarptautinis monospektaklių festivalis „Solo“ Maskvoje /Rusija, 2011/
Tarptautinis monospektaklių festivalis “Zvaigzdne” Rygoje /Latvija, 2011 ir 2012/
Tarptautinis teatrų festivalis “Spotkania Teatrow Jednego Aktora” Vroclave /Lenkija, 2011/
Tarptautinis Baltijos šalių teatrų festivalis Tartu /Estija, 2013/
Unės Babickaitės vardo Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Art Do“ Kupiškyje /Lietuva, 2016/
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistų styginių instrumentų kvintetas:
ANGELĖ LITVAITYTĖ - pirmas smuikas, NIJOLĖ KIŽIENĖ - antras smuikas, VITALIJA RAŠKEVIČIŪTĖ-GELGOTĖ - altas, DALIA LEIGIENĖ - violončelė, RAMŪNAS ŠLEKAITIS - kontrabosas.
Programoje skambės: Bizet, Donizetti, Handel, Hahn, Leoncavallo, Verdi, Puccini, Mikelsko, Raudonikio ir kitų kompozitorių kūriniai.
Tenoro Antano Zakarausko operinė ir koncertinė veikla išplito keliuose žemynuose: Sidnėjuje, Australijoje jis atliko Alfredo vaidmenį Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“, Pinkertono –Džiakomo Pučinio operoje „Madam Butterfly“, taip pat Enėjo – Henrio Perselio operoje „Didonė ir Enėjas“. Antanas Zakarauskas dalyvavo daugelyje koncertų bei solinių rečitalių visoje Australijoje. Jį buvo galima išgirsti Don Chose (Džordžo Bize operoje „Carmen“) Lenskio (Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“), Don Žuano (Aleksandro Dargomyžskio operoje „Akmeninis svečias“) bei Džono Kraumo (Bendžiamino Briteno „Statykime operą“) vaidmenyse, įvairiuose klasikinės muzikos koncertuose ir soliniuose rečitaliuose. Antanas taip pat koncertavo Italijoje, Danijoje, Latvijoje bei JAV. Daugelis Antaną Zakarauską atsimena kaip LRT muzikinio projekto „Auksinis balsas“ dalyvį. Lietuvoje Antanas įgijo platų muzikinį išsilavinimą: studijavo fortepijoną, klarnetą bei dainavimą, laimėjo nemažai konkursų. Įgijęs chorinio dirigavimo diplomą, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Antanas iškeliavo į Italiją, kur studijavo Grigališkąjį giedojimą ir chorinį dirigavimą Popiežiškąjame Šventosios muzikos institute Romoje ir tuo pat metu įgijo italų kalbos ir kultūros atestatą.Vėliau jis pabaigė klasikinio dainavimo bakalauro studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje bei persikėlė gyventi į Australiją. Po sėkmingos perklausos “Opera Australia” operos kompanijoje, gavo stipendiją studijuoti Sidnėjaus Operos Studijoje (Sydney Opera School) ir pradėjo dalyvauti operos spektakliuose ir koncertuose įvairiuose Australijos miestuose. Sėkmingai įtvirtino senas ir įgijo unikalias profesines žinias studijuodamas dainavimą Sidnėjuje pas armėnų sopraną Arax Mansourian ir australų tenorą Glenn Winslade. Grižęs į Lietuvą Antanas įgijo magistro laipsnį studijuodamas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje pas Lietuvos operos primadoną prof. Sigutę Stonytę. Šiuo metu Antanas koncertuoja bei ruošiasi perklausoms į Europos ir Amerikos operos teatrus.
Laisvė, Meilė ir Muzika - šie trys žodžiai apjungia didžiulį jausmą, kurio negalima supainioti su niekuo. Meilė Tėvynei ir muzikai - tai neatsiejamas nuo žmogaus jausmas, o jausti - lygu kvėpuoti.
Koncerte skambės gražiausios lietuvių bei užsienio kompozitorių dainos, arijos, duetai, tercetai bei instrumentiniai kūriniai.
12:00 pm: Užsienio žvaigždės ir žvaigždutės. Tamami HONMA (fortepijonas, Japonija/JAV), Ethan COTTA (smuikas, Jungtinė Karalystė/JAV), Samuel COTTA (violončelė, JAV)
vasario 19, 2017
Šį kartą sekmadieniniame visai šeimai skirtame koncerte svečiuosis užsienio muzikantai – tai japonų kilmės broliukai 12-metis Ethanas Cotta (smuikas, Jungtinė Karalystė/JAV) ir 9-metis Samuelis Cotta (violončelė, JAV). Fortepijonu skambins berniukų mama, žymi japonų pianistė Tamami HONMA. Ši aktyviai koncertuojanti šeima šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ethanas praėjusiais metais koncertavo įvairiuose Kalifornijos valstijos miestuose kaip jaunimo organizacijos „Youth Focus“ konkursą laimėjęs Jaunasis valstijos ambasadorius. Berniukai taip pat domisi matematika, sportu. Namie jie rūpinasi augintiniais – triušiu Roksiu ir pilnu žuvyčių akvariumu, padeda ruošti pamokas savo mažajai sesutei.
B.Bartok - Vengriška siuita smuikui ir violončelei
L.van Beethoven - Duo transkripcija smuikui ir violončelei C-dur
Renginys skirtas iškilios operos dainininkės, Kovo 11-osios akto signatarės Nijolės Ambrazaitytės atminimui. Artimieji, draugai, bendražygiai pasidalins prisiminimais, muzikines dedikacijas Nijolei skirs operos dainininkai, jos scenos partneriai Irena Milkevičiūtė, Antanas Tveraga, violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė, pianistės Eugenija Jelesina, Elvyra Knižnikovaitė-Būrė ir Amelija Būrytė. Renginio vedėjas – muzikologas Arvydas Karaška. Ištraukas iš Nijolės Ambrazaitytės knygų „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“ Ir „Skambantys operos klavyrai“ skaitys Jūratė Kuodytė.
12:00 pm: Muzikos karalystę užgriūna Lašininis ir Kanapinis
vasario 25, 2017
Madam Ku-kū su Princese Melodija ruošiasi artėjančiam pavasariui- tvarkosi iš po žiemos, čirškina blynus, kad net visas Gedimino prospektas iš kaži kur kvepia... Tas kvapas atvilioja nekviestus svetelius - brolius Lašininį ir Kanapinį. Nepatikėsite - jie tikri dvyniai! Ir dar linksmuoliai! Groja daugybe liaudiškų instrumentų. Ar pavyks surengti karalystėje vakarušką? Ir kuris kurį nugalės šįkart?
Lašininis ir Kanapinis - Romas ir Tomas MATEVIČIAI (liaudiški instrumentai, dainos), Princesė Melodija - Dovilė KAZONAITĖ (sopranas), Madam Ku-kū - Rūta MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas)
6:00 pm: Tylos sodai. Birutė MAR (aktorė, poetė), Egidijus ALIŠAUSKAS (birbynė), Vytautas POŠKA (dailininkas)