POETĖ. Birutės MAR monospektaklis„POETĖ“
Monospektaklis Salomėjos Nėries (1904-1945) dienoraščių ir eilėraščių motyvais
Scenarijaus autorė ir atlikėja – Birutė Mar
Režisierė – Regina Garuolytė
Kompozitorius – Antanas Kučinskas
Dailininkė – Jolanta Rimkutė
Judesio autorė – Birutė Banevičiūtė
Spektaklio trukmė – 1,10 val.
Birutės Mar monospektaklis “Poetė“ – apie ryškiausios praėjusio amžiaus lietuvių poetės S. Nėries likimą, jau virtusį universaliu XXa. menininko tragiškos lemties mitu.
Nors septyniasdešimt metų jau praėję po Salomėjos Nėries mirties – jos gyvenimas tebelieka mįsle: netyla kaltinimai dėl jos politinių klaidų, neva nuvertinančių jos talentingą kūrybą. Vos prieš gerą dešimtmetį pasirodė paskutinis S.Nėries karo metų poezijos rinkinys “Prie didelio kelio”, atspindintis jos tragiškas būsenas ir išgyvenimus emigracijoje Rusijoje, paskutiniais trumpo poetės gyvenimo metais… Kalbama, jog kažkam perduoti ir jos karo metų dienoraščiai, kurie galbūt kada nors irgi išvys dienos šviesą.
Tačiau net skaitant S.Nėries dienoraščių įrašus (kuriuos poetė rašė visą laiką, nuo keturiolikos metų) sunku atsakyti į daugelį jos asmeninio gyvenimo klausimų (tikriausiai ir nebūtina), nes tai – kibirkščiuojantis menininko likimo dokumentas, paliudijantis, jog egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp Kūrėjo sprendžiamų ir realiame žmogaus gyvenime iškylančių problemų.
Spektakliui pasirinkta dokumentiška “Poetės teismo” forma: iš salės skamba S.Nėrį kaltinančių ir ginančių straipsnių ištraukos, nuskamba net teiginys (pasirodęs praėjusiais metais “Šiaurės Atėnuose”, minint S.Nėries šimtąsias gimimo metines), jog Poetei vertėję skirti mirties bausmę. Lygiai taip teisiamas kiekvienas kūrėjas ir kiekvienas žmogus. Mėginta atsekti, kaip nuo jaunystės džiaugsmu spindliuojančių eilėraščių S.Neris priėjo iki “Poemos apie Staliną”, kaip įvyko šis lūžis, kas į tai pastūmėjo (atsakymų ieškota jos dienoraštyje ir kūryboje, kurį S.Nėris rašė nuo keturiolikos metų); tai mėginimas reabilituoti Poetę, kuriai kūryba ir buvo tikrasis ir laimingasis gyvenimas…
“Poetė”– taip pat pretekstas ir galimybė prabilti apie nūdieną, apie Kūrėją ir visuomenės požiūrį į jį, kuris neretai būna priešiškas. Tai itin aktuali ir šiuolaikiška tema.
Apdovanojimai
Tarptautinės žiuri prizas už Salomėjos Nėries vaidmens sukūrimą – tarptautiniame Baltijos teatrų festivalyje „Omadraama“ Tartu /Estija, 2006/
„Geriausios aktorės“ apdovanojimas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve /Ukraina, 2007/
LTV ir radijo prizas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ Visagine /Lietuva, 2007/
„Poetė“ – tarptautiniai festivaliai, gastrolės
Tarptautinis Baltijos teatrų festivalis „Omadraama“ Tartu /Estija, 2006/
Tarptautinis monospektaklių festivalis „Vidlunia“ Kijeve /Ukraina, 2007/
Maskvos tarptautinis vieno aktoriaus festivalis /Rusija, 2008/
Lucko tarptautinis poezijos festivalis “Magnus Ducatus Poeziji” /Ukraina, 2012/
2005-2015m. spektaklis “Poetė“ taip pat pristatytas lietuvių bendruomenėms Minske, Kijeve, Kopenhagoje, Bergene, Osle, Vašingtone, Čikagoje, San Franciske, Los Andžele, Ciuriche, Ženevoje, Stokholme.
Muzikos karalystė: ISPANIJOS RITMUFlamenko šokėja Solea - NATALIJA KOVALIOVA, Princesė Melodija - DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas), Madam Ku-kū - RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas)
JUSTINA GRINGYTĖ - neeilinis susitikimas kamerinėje erdvėjeNeeilinis susitikimas su operos soliste JUSTINA GRINGYTE kamerinėje erdvėje
MUZIKOS GALERIJA Vilniuje bei JUSTINOS GRINGYTĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS kovo 16 dieną kviečia į neeilinį susitikimą su operos soliste Justina GRINGYTE kamerinėje aplinkoje – naujoje kultūros renginių erdvėje MUZIKOS GALERIJA Gedimino prospekte. Šio vakaro metu turėsite galimybę ne tik pasigrožėti ypatingu Justinos talentu bei nuostabaus grožio balsu, bet ir išgirsti nuoširdų pasakojimą apie sėkmingai besiklostančią pasaulinę karjerą bei jos labdaringą veiklą Lietuvoje. Dainininkei šį vakarą akompanuos pianistė Rūta MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ.
***
Mecosopranas JUSTINA GRINGYTĖ, 2015 metais apdovanota tarptautiniu tų metų geriausiojo jaunojo operos atlikėjo vardu, gimė Alytuje 1986 metais, čia, Alytaus muzikos mokykloje baigė fortepijono specialybę, vėliau studijavo Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vokalo katedroje. Magistrantūros studijas tęsė Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže, stažavosi Londono Nacionalinėje operos studijoje. Justina, laimėjusi konkursą, tapo Jette Parker Jaunąja Artiste Karališkojoje Operoje „Covent Garden“. Vėliau šiame garsiausiame Jungtinės Karalystės operos teatre atliko daugybę vaidmenų. Dirbo ir kituose teatruose – Velso nacionaliniame operos ir baleto teatre, Anglų nacionalinėje operoje, Madrido Karališkajame teatre. Didžiausio pasisekimo ir kritikų dėmesio sulaukė atlikdama Karmen vaidmenį daugelyje pasaulio teatrų - Škotijos Operoje, São Carlo Operos teatre Lisabonoje, Maskvos Didžiajame teatre, Sankt Peterburge, Novosibirske, Massimo Teatre Palermo ir Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre.
Ryškiausi koncertai: G. Verdi „Requiem“ su Simon Bolivar orkestru (dirig. Gustav Dudamel) Venesueloje, G. Malerio 8-oji Simfonija su Esa-Pekka Salonen ir Londono Filharmonijos orkestru Londone Royal Festival Hall, A. Dvoržako „Stabat Mater“ Pažaislio muzikos festivalyje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus. Justina, akomponuojant Iain Burnside, Delphian įrašų kompanijoje įrašė S. Rachmaninovo dainas, kurias šis duetas atliko ir prestižinėje Wigmore Hall Londone, o duete su Julius Drake atliko šią S.Rachmaninovo programą Antverpene. Ypatingai svarbus L. Van Bethoveno 9-osios simfonijos ištraukos atlikimas kartu su Renée Fleming, Bryn Terfel ir Placido Domingo, diriguojant Antonio Pappano Olimpinių žaidynių komiteto atidarymo ceremonijoje Karališkojoje Operoje Covent Gardene. Toje pačioje scenoje J. Gringytė atliko R.Vagnerio „Im Treibhaus“ (dirig. Barry Wordsworth) „Mūsų neeilinio pasaulio“ Gala koncerte skirtame Didžiosios Britanijos Karalienės Elžbietos II deimantinio karaliavimo jubiliejui. Justina koncertavo Velso Princui Čarlzui Jo Didenybės vasaros rezidencijoje Velse bei Bekingemo rūmuose. Svarbūs ir koncertiniai turai Brazilijoje, Norvegijoje, Italijoje.
2016 metų kovo 1-ąją Lietuvoje Justina Gringytė įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą. Jai ši veikla ypatingai prasminga – ji tiki, jog muzikai gabūs vaikai turi gauti finansinę pagalbą, kad galėtų tęsti mokymąsi ir išnaudotų savo talento galimybes. Nes muzikinis talentas yra dovana, todėl jam ugdyti reikia atsidavimo, atkaklumo ir lėšų. Pagrindinis fondo tikslas – jaunų, talentingų muzikantų rėmimas, siekiant sudaryti jiems tinkamas sąlygas tobulėti: įsigyti reikiamus instrumentus, lankyti meistriškumo pamokas, dalyvauti konkursuose, rengti koncertus.
Fondo dėka prieš keletą mėnesių Alytaus muzikos mokyklai buvo padovanotas puikus koncertinis fortepijonas – prie šio įvykio įgyvendinimo ženkliai prisidėjo miesto savivaldybė, Rotary, Lions ir Zonta klubai, taip pat vyksta klasikinės muzikos koncertai ir meistriškumo kursai, konkurso būdu Alytaus muzikos mokykloje atrinkta ir pirmoji fondo stipendininkė.
Virš kalnų... Kauno fortepijoninis trio ir Eglė ŠidlauskaitėProgramoje Edvard Grieg (1843–1907) – Dainos ir fragmentai iš siuitos „Peras Giuntas“
Arno Babajanian (1921–1983) – Fortepijoninis trio fis-moll
Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save… Kalnai mus įkvepia žygiams, jie – tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kur bekeliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet tuo pat metu – labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt jos pagalba galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes? Atsakymus, pateiktus nuostabia ir įvairiaspalve muzikos kalba, išgirsime Kauno fortepijoninio trio – svajoti nebijančio kolektyvo, tikinčio bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, bei solistės Eglės Šidlauskaitės koncerte „Virš kalnų“.
Eglė Šidlauskaitė – mecosopranas, gimė Kaune, 2007 m. įgijusi Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos dainavimo bakalauro diplomą, studijas tęsia Italijos Milano G. Verdi Konservatorijoj, 2011m. įgydama Magistro diplomą. Nuo 2015 m. Lichtenstein SIAA fondo narė. Eglė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė iš kurių pirmos premijos „Capriolo Franciacorta“ ir „G. Cobelli“ (Italija) konkursuose, finalistė ir specialaus prizo laimėtoja „Competizione dell‘Opera 2011” konkurse Maskvoje, SWR Projekto 2012 Emmerich Smola Förderpreis finalistė, BBC Cardiff Singers 2013 dalyvė. Yra sudalyvavusi daugybėje koncertų ir festivalių ir dirbusi su dirigentais kaip J. Geniušas, J. Janulevičius, P. Ringborg, M. Arena, D. Crescenzi, A. Fisch, G. G. Calvo, R. Bonynge. Dainavimo paslapčių sėmusis iš E. Wilke, J. Aragall, E. Dara, Dame Kiri Te Kanawa, J. Papp, G. Maffeo, V. Manno, T. Quastoff. 2010 m. Eglė Šidlauskaitė buvo viena iš keletos jaunų dainininkų atrinktų dalyvauti „Solti te Kanawa“ Akademijoj, kurios metu buvo intensyviai tobulinama vokalinė ir atlikimo išraiškos. Tų pačių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais dalyvavo turnė Vokietija - Austrija - Prancūzija atlikdama Azučenos partiją G. Verdi operoje Trubadūras. 2014/2015 debiutuoja Klaipėdos valstybiniame Muzikiniame teatre Karmen vaidmeniu G. Bizet operojo "Carmen", koncertuoja su Kauno fortepijoniniu Trio. 2013/2014 dalyvauja LNOBT, Opera City pastatymuose. 2012/2013 dirbo Freiburg Operos teatre Vokietijoje. 2011/2012 dalyvavo Vokietijoje Kassel Valstybinio Teatro Operos studijoje. Yra sukūrusi šiuos vaidmenis: Carmen - G. Bizet operoje "Carmen", Feneną – G. Verdi operoje “Nabucco”, kompozitorių – R. Strauss operoje “Ariadne auf Naxos”, Azucena – G. Verdi operoje “Il Trovatore”, Sonjetką D. Šostakovičiaus operoje „Lady Makbet von Mtzensk“, trečią damą W.A.Mozart operoje „Zauberflöte“, berniuką ir gėlių mergaitę R. Wagner operoje „Parsifal“ ir Aidą TJO projekte „A.I.D. A, Olga - P. Tchaikovsky operoje "Eugene Onegin", motinos partiją - E. Humperdink operoje "Hansel und Gretel".
Šeštąjį koncertinį sezoną pradėjusios Kauno fortepijoninio trio narės yra gerai publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės bei dalyvės - Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė). Atlikėjos yra pelnę apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavę muzikos festivaliuose, koncertavę įvairiose pasaulio šalyse. Smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė 2000-2005 m. groti Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Per pirmuosius penkis savo egzistavimo metus Kauno fortepijoninis trio surengė virš 100 koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu ir savo veikla pelnė publikos simpatijas. Ansamblis dalyvavo festivaliuose „Einam 2012“, „Iš arti“, „Dainavos šalies muzikos festivalyje“, „X Tytuvėnų festivalyje“, XVIII, XIX bei XXI Pažaislio muzikos festivaliuose, Kristupo vasaros festivalyje, II Lietuvos kamerinės muzikos festivalyje, parengė nemažai skirtingų koncertinių programų, kuriose yra įvairių epochų ir žanrų kūrinių. 2013 m. Kauno fortepijoninis trio pelnė I-ąją vietą kamerinių ansamblių kategorijoje XIII Tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“. 2014 m. ansamblis buvo apdovanotas Lietuvos respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Padėkos raštu bei laimėjo Grand prix Varšuvoje vykusiame II Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse. Tais pačiais metais Kauno fortepijoninis trio kaip solistas grojo su Kauno miesto simfoniniu orkestru diriguojamu Modesto Barkausko. Ansamblis koncertavo Latvijoje, Švedijoje bei Norvegijoje. Kauno fortepijoninio trio repertuare gausu įvarrių epochų kūrinių. Kolektyvas aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais ir jau yra atlikęs keleto kūrinių premjeras, o taip pat publikai pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kompozitorių kūrinius. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams – itin sėkmingi buvo trio iniciatyva gimę Vidmanto Bartulio muzikinė pasaka „Dieviškoji garsų skrynia“ (2012), koncertas-spektaklis „Linksmos ir liūdnos istorijos“ (2013) bei kt. Savo koncertuose trio bendradarbiauja su įvairiais dainininkais, aktoriais, šokėjais.
Virš kalnų... Kauno fortepijoninis trio ir Eglė Šidlauskaitė
Valentino ir Gražinos Ajauskų parodos "Ritmo tėkmėje" atidarymasDailininkai Valentinas ir Gražina Ajauskai jau ketvirtą kartą kartu rengia tapybos parodą. Gyvenimas drauge jiems netrukdo kūryboje eiti savo keliu, kuris yra gana skirtingas.
Dailėtyrininkė Dalia Karatajienė aptardama grafiko, tapytojo, meno pedagogo Valentino Ajausko kūrybą, pabrėžia pozityvų, optimistinį, šviesų jos pradą. Ajausko kūriniai išsiskiria tuo, kad dailininkas, turėdamas bazinį grafiko išsilavinimą, į tapybą, kuria užsiima daugiau nei du dešimtmečius, neretai perkelia grafikai būdingą erdvę, suteikiančią vaizdams poetiškumo bei lengvumo. Iš grafikos į tapybą taip pat atkeliauja ir pamėgti dailininko motyvai-Vilniaus senamiesčio kampeliai, kiemai, bromos, kasdienybės daiktai, kurie susijungia kompozicijoje realybei nebūdingais saitais, formuodami nerealius, fantastinius vaizdus, prikaustančius žiūrovo žvilgsnį. Savo ruožtu tapybos patirtis atsispindi pastarųjų metų dailininko grafikoje, kuri neretai primena ekspresyvius tapybinius eksperimentus.
Gražinos Ajauskienės tapyboje vaizduojamas pasaulis jaukus, lyriškas, filosofiškas. Paveiksluose erdvė konstruojama architektūros, kalvų ir subtilių spalvinių formų žaismu. Apčiuopiamoje erdvėje nutapyti personažai įprasmina būseną, emociją, dvasią. Figūros mąsto, žaidžia gamtoje, o paskutiniuose paveiksluose šoka, groja džiazą. Skirtingai nuo ramaus kolorito paveikslų, šiuose netikėtai suskambo raudona spalva, kontrastinga šviesa. Tematika inspiravo perteikti stiprią emocinę nuotaiką.
Šioje parodoje skirtingus Valentino ir Gražinos kūrinius jungia šviesus požiūris į pasaulį, paveikslų muzikalumas, ritmo pojūtis. Valentino darbuose atsiskleidžiantis abstrakčiose formose, namų sienose, ženkluose, raidėse. Gražinos paveiksluose – šviesos, šėšėlių ir formų atsikartojimuose.
Tarptautinei poezijos dienai. "Gėlė pasakė vėjui..."Tarptautinei poezijos dienai
Poezijos ir džiazo improvizacijos pagal Henriko Radausko poeziją
“Gėlė pasakė vėjui“
Muzikos galerija kviečia drauge švęsti tarptautinę poezijos dieną - kovo 21-ąją. Ji paskelbta UNESCO organizacijos 2000 metais ir pirmą kartą paminėta Paryžiuje.
Šia proga aktorė Dalia Jankauskaitė ir džiazo muzikantas Vytautas Labutis programoje “Gėlė pasakė vėjui“ improvizuos poeto Henriko Radausko poezijos temomis. Šio poeto eilės - tai pastanga išreikšti žodžiais sieloje augančią melodiją, kuri konkretizuojasi visus savo ypatumus išreikšdama vaizde. Vaizdas yra tai, iš ko įspūdis kuria mūsų nuotaiką galingiausiai. Jis, įspūdis, yra poeto H.Radausko poeto išgyvenimo ir pasaulio pajautimo išraiška. Žodžių ir muzikos improvizacijos “Gėlė pasakė vėjui“ išryškina, atskleidžia „radauskiškojo“ pasaulio savitumą.
https://mail.google.com/mail/u/0/#inbox/15a6590765896e1b?projector=1
https://mail.google.com/mail/u/0/#inbox/15a6590765896e1b?projector=1
"UNĖ" - Birutės Mar monospektaklis"Unė" - Birutės Mar monospektaklis apie neeilinio grožio ir talento Lietuvos tarpukario aktorę ir režisierę, vaidinusią ir Holivude, ir Paryžiuje - Unę Babickaitę-Baye. Unei kadaise skyrė eiles žymūs Europos poetai - K.Balmontas, R.Tagorė, ją tapė talentingi to meto Europos dailininkai (Unės portretų yra Lietuvos Teatro ir kino muziejuje), o jos pačios 1932m. Paryžiuje rašytas subtilus dienoraštis tapo spektaklio pagrindu.
Birutės Mar "Unė" - tai spektaklis apie menininko gyvenimo žavesį ir trapumą, aplankęs ne vieną tarptautinį teatro festivalį, laimėjęs Grand Prix tarptautiniame Rygos monospektaklių festivalyje "Zvaigzdne" Latvijoje, pamėgtas Lietuvos žiūrovų - pelnęs žiūrovų prizą lietuviškos dramaturgijos festivalyje "Versmės" bei apdovanojimą "už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą" D.Tamulevičiūtės teatrų festivalyje Varėnoje.
Kamerinė ir jauki Muzikos galerijos aplinka su paveikslais ir subtilia estetika primins svetingus Unės namus XX a. pradžios Paryžiuje, spektaklio žiūrovų laukia šviesių emocijų vakaras ir... Unės šampanas!
Autorė, režisierė ir atlikėja – Birutė Mar
Dailininkai – Jolanta Rimkutė ir Dmitrijus Matvejevas
Kompozitorius – Antanas Kučinskas
Choreografė – Edita Stundytė
Režisierės asistentė – Regina Garuolytė
Rožinis gyvenimas - Rasa Rapalytė, Daumantas Slipkus, Kazys Stonkus„Visada norėjau dainuoti jos dainas. Man atrodo, kad tos dainos labai aktorinės. Kiekviena daina – lyg mažas spektaklis su savo istorija, savo vaizdais. Norėčiau į kiekvieną iš tų dainų įnešti ką nors savo ir sukurti vientisą, dainuojamą spektaklį apie Edith Piaf – moterį , dainininkę...“ - Rasa Rapalytė.
„Žiūrovai paprastai mano, kad mūsų mūšis prasideda tą dieną, kai jie pirmą kartą išgirsta mūsų vardus. Jiems neateina į galvą, kad mes grūmėmės metų metus, kai jie nė neįtarė mus egzistuojant, ir kad galėjom likti nežinomi, jeigu likimas nebūtų teikęsis draugiškai patapšnoti mums per petį“ - Edith Piaf.
Dalyvauja aktorė, dainininkė Rasa RAPALYTĖ, pianistas Daumantas SLIPKUS ir akordeonininkas Kazys STONKUS.
Rožinis gyvenimas - Rasa Rapalytė, Daumantas Slipkus, Kazys Stonkus
TEATRO DIENAI. Teatro paslaptys vaikamsTEATRO PASLAPTYS VAIKAMS - su aktore, režisiere, rašytoja Birute Mar.
Tikriausiai ne vienas jūsų, apsilankęs teatre, esate pajutę, kad teatras - tikras stebuklas... O ar žinote, nuo ko prasideda teatras? Apie tai jums papasakos aktorė, režisierė ir rašytoja Birutė Mar. Sužinosite, kaip gimsta spektaklis, dekoracijos, kostiumai, teatro muzika, kaip scenoje atgyja knygų personažai. O taip pat galėsite patys pasijusti aktoriais, grimuotojais, dailininkais ir režisieriais...
PAVASARIO SONATA. DUO SENSIBILE: Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)DUO SENSIBILE: Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)
„PAVASARIO SONATA“
Dvi jausmingos muzikės – fleitininkė Viktorija Zabrodaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė –muzikos mylėtojams žinomos kaip ansamblis „Duo Sensibile“, kovo 30 d. kviečia pasiklausyti naujos programos „Pavasario sonata“.
Išgirsite dvi gražias ir turtingas nuotaikomis, spalvomis bei sąskambiais rusų kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo ir prancūzo Césaro Francko sonatas, reikalaujančias ypatingo atlikėjų meistriškumo, virtuoziškumo ir subtilumo. Greta šių kamerinių opusų skambės ir soliniai kūriniai fleitai bei fortepijonui: Arthuro Honeggerio „Ožkos šokis“ ir ilgesingoji Claude‘o Debussy „Mėnulio šviesa“.
„Duo Sensibile“, pasak muzikologės Laimutės Ligeikaitės, tai fleitos ir fortepijono duetas, „savo dialoguose atskleidžiantis ir kamerinio muzikavimo džiaugsmą, ir instrumentų tembro savitumus, ir kiekvieno autoriaus – puikiai pažįstamo ar primiršto – braižą bei savaip pasakojamą istoriją“.
Pasitikime pavasarį žėrinčiais ir kerinčiais fleitos ir fortepijono garsais!
Fleitininkė Viktorija Zabrodaitė studijavo ir įgijo magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc.L.Čiapo kl.). Tobulinosi prof. Imants Sneibis (Latvija) meistriškumo kursuose. V. Zabrodaitė daug koncertuojanti atlikėja be to dirba Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, yra fleitos specialybės pedagogė. Atlikėja sėkmingai derina koncertinę atlikėjišką veiklą su pedagogine veikla. Fleitininkė atlieka įvairias programas koncertų cikluose „Mūsų miesteliai“, muzikinio švietimo programoje „Beauštanti aušrelė. V. Zabrodaitė dažnai matoma įvairių festivalių bei koncertų afišose. Tai- prestižiniai festivaliai “Sugrįžimai”, “ Alma mater musicalis”, “Paežerių”, “ Pažaislio muzikos”, “Biržų pilies, bei koncertų cikluose „Netradicinių ansamblių fantazija ir žavesys“, „ Rūmų muzika“; „ Didysis muzikų paradas“(2003-2007, 2014). Tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su M. K.Čiurlioniu“ išskirtiniai solistės pasirodymai pristatant kompozitoriaus prof. Vytauto Barkausko sukurtoje misterijoje „Vasara, Druskininkai, 2005“(2005), ir Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Echo- Aidas“ premjeroje (2008). Atlikėja pasirodo su įvairių sudėčių ansambliais, o koncertiniai keliai veda po Lietuvą ir už jos ribų. Fleitininkės scenos partneriai: Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas, žymūs Lietuvos ir Vokietijos vargonininkai, akordeonų kvintetas „Modus“, Duo Strimaitis, trio “Grazioso”. Su pastaruoju ansambliu, kurio sudėtyje be V.Zabrodaitės muzikuoja operos solistė Joana Gedmintaitė, bei pianistė Vilma Rindzevičiūtė- Zbinden, koncertuota itin daug tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. 2006 m. išleista trio „Grasiozo“ kompaktinė plokštelė. Šiuo metu dirba su pianiste Š. Čepliauskaite, įkurtas ansamblis “Duo Sensibile” bei 2015 metais išleista kompaktinė plokštelė “Sensibile”. Taip pat fleitininkės įrašų yra Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.
Pianistė Šviesė Čepliauskaitė baigė studijas ir meno aspirantūrą Lietuvos Muzikos Akademijoje (prof. J.Karnavičiaus kl.), stažavosi F. Chopino Muzikos Akademijoje Varšuvoje (Lenkija, prof. B. Hesse-Bukowska kl. ). Pianistė koncertavo ne tik daugelyje Lietuvos miestų, bet ir D. Britanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Estijoje, Norvegijoje, Japonijoje. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose: ”Lake District Summer Music“ D. Britanijoje, Kunigaikščio A. Radvilos ir „Chopin w barwach jesieni“ Antonine, „Lato z Chopinem“ Busko-Zdrojuje, „Floralia muzyczne“ Powsine Lenkijoje, „Sugrįžimai“, Frenkelių rūmų Šiauliuose, „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, M. Oginskio Plungėje, „Palangos vasara“, „Muzikos ruduo“, „Tytuvėnų vasaros festivalis“, „Naktigonės 2010“; muzikiniuose projektuose: „Didysis muzikų paradas“, „Alma mater musicalis“, „Tebūnie naktis“, „F. Chopino salonas Vilniaus paveikslų galerijoje“, „Cz. Miłoszo kontinentai F. Chopino muzikiniame salone“. Š. Čepliauskaitė grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dir. J. Domarkas, M. Pitrėnas) ir Kauno miesto simfoniniu orkestru (dir. M. Pitrėnas) Lietuvoje ir su Tomsko kameriniu orkestru Lenkijoje. Įrašė kompaktines plokšteles: „F. Chopin. Valsai“ (2004) ir „CHOPIN LT“ (2010). 2011 m. Šviesė Čepliauskaitė apdovanota Lenkijos Respublikos garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai.