Smile Awhile
Šiaurės vėjo prisilietimai. Kristinos Ramonienės dailės darbų parodos atidarymasKRISTINA RAMONIENĖ
DAILĖS DARBŲ PARODA
„ ŠIAURĖS VĖJO PRISILIETIMAI “
(veiks birželio 12-18 d.)
Kristina Ramonienė (g. 1979) gimė Lietuvos šiaurėje, ir tik studijų metais atvyko į Vilnių. Nors nė vienas iš tėvų nėra menininkai, neabejotinai meilė menui buvo įskiepyta šeimoje. Tad nenuostabu, kad pirmuosius jaunystės metus skyrusi muzikai, praleidus eilę metų grojant fortepijonu, kitame etape pasuko dailės link ir jau 10 metų kuria tai, kas tuo laikotarpiu pasirodo svarbu ar aktualu, ar tiesiog įdomu.
Tikriausiai nebūtų visiška tiesa, kad su daile Kristina susidūrė akis į akį tik trečioje dešimtyje, nes dar būnant moksleive jos darbai neretai buvo atrenkami ir eksponuojami tiek mokykloje, tiek kitose erdvėse. Tiesa, meno studijas krimto savarankiškai, analizuodama technikas, spalvas, jų sąveiką, dengimąsi vienos ant kitos. Ir nors tai atrodo gan sudėtingas procesas, kita vertus tai leido jai sukurti visiškai savitą stilių, išsiskiriantį neįprastais tapymui pasirinktais objektais bei gan neįprastu šaltų tamsių ir šviesių bei šiltų spalvų deriniais, kurie neabejotinai pasilieka atmintyje.
Kristina stengėsi ištobulinti savo piešimo techniką analizuodama visiškai skirtingų, savo stiliumi garsių pasauliniu mastu dailininkų - Klimto, Vincento Van Gogo, Claude Monet, Rebranto - paveikslus. Ilgainiui nusistovėjo gan neįprastas turinio ir spalviniu aspektu stilius, kurį būtų galima apibūdinti kaip Gustav Courbet ir Malcolm Morley stilių pynę, nes viena vertus paletė pašviesėjo, ji išbandė įvairius stilistinius sprendimus, tapė šviesaus kolorito vaizdus, kita vertus, visuose juose matyti aiškus spalvinis kontrastas gilių sodrių tamsių spalvų.
Ankstyvajai Kristinos kūrybai būdingi įvairūs gamtos, vandens stichijos, pastatų, natiurmortų vaizdai. Pirmaisiais ieškojimų metais nutapė nemažai įdomesnių savo turiniu paveikslų, neįprastų mūsų akiai - atšiaurūs kraštovaizdžiai, paveikslai vyno tematika, eksperimentuota ir natiurmortų bei augalų srityse (pvz., paveikslai „Pointe Du Raz“, „Krioklys“, „Vyno rūsys“, „Orchidėja“). Vėliau sekė jų antrasis etapas, orientuotas į smukesnes detales, neimant visos visumos kaip siektinos tobulybės – judesio, šešėlio, jėgos efekto momentus, viso to perteikimą, kai nejučia, regis, matai kas vyko iki ir po „to momento“ (pvz. „8 kriaušės“, „Vyno taurė“, „Žydroji staltiesė“ . Vėlesniuose ieškojimuose Kristina skyrė dėmesį jūrų vandenims ir švyturiams - savo aistrai. Būtent tuo metu buvo sukurti paveikslai „Venecijos žibintas“, „Tevennec“, „Senasis uostas“, „Preilos švyturys“.
Šie Kristinos paveikslai realistiniai, santykinai šviesūs, bet tuo pačiu ir tamsaus kolorito. Dailininkė savo kūrinius pasirašinėja trumpiniu KR, kuris paprastai pasislepia paveikslo spalvose.
Svarbus Kristinos kūrybos šaltinis – gamta. Jos kūrybos tikslas – spalvomis ir išraiškingais potėpiais perteikti daiktų ir reiškinių esmę, įamžinti ne tai, kas atsitinka, o tai, kas tipiška ar net kasdieniška, kam dažniausiai nesuteikiame didelio dėmesio ar prasmės. Spalvomis ji modeliavo formas, kūrė jausmą, emociją, savaip apibrėžė proporcijas ir erdvinius santykius. Per visą kūrybos dešimtmetį liko ištikima savo raiškiam koloritui, vyrauja žemės ir vandens bei oro spalvos, kurios reiškia ramybę, susikaupimą, aistrą, meilę, atsidavimą, ir nenuilstamą judėjimą pirmyn....
Tad ne veltui šis kūrybos etapas pačios kūrėjos yra pavadintas „Kai papučia šiaurės vėjas – metas judėti“, reikšiantis nuolatinį kitimą ir keitimą, ieškojimą to, ko įprastai nepastebime. Anot kūrėjos nepaprasta yra tai, kas yra paprasta. Ir atvirkščiai. Tad su vėju, su vandeniu ir bangomis, pakrančių ir salų uolomis, rūsių istorijomis, senovę menančiu vyno prisilietimu, ir nuolatine ištverme bei drąsa, ramybe ir meile, visu kuo, kas supa kiekvieną iš mūsų, kiekvienas gali pajusti tai, kas paprasta, kas kiekvienam yra svarbu.
Kristina apie savęs ieškojimą:
Kiekviena mano gyvenimo patirtis, akimirka, išjausta emocija yra tai, kas galiausiai nugulė spalvomis drobėse. Tai meilė jūrai, aistra švyturiams, žavėjimasis vynų istorija ir tradicijomis, gamtos reiškiniais, architektūriniais sprendimais ar bet kuo kitu, kas patraukia tuo gyvenimo tarpsniu mano dėmesį.
Vakaras su dzūkaisVAKARAS SU DZŪKAIS
Dalyvauja dainininkė DAIVA STEPONAVIČIENĖ-RUGIAVEIDĖ, poetas JUOZAS ŽITKAUSKAS, folkloro ansamblis VILNIAUS DZŪKULIAI
Programoje: poezija dzūkų tarme, autorinės Rugiaveidės bei įvairių Dzūkijos kraštų dainos bei dzūkiškos baladės iš būsimos „Vilniaus dzūkulių” kompaktinės plokštelės „Dzimnas sapnas”.
DAIVA STEPONAVIČIENĖ-RUGIAVEIDĖ - archeologė ir etnologė, hum. m. dr., Vilniaus folkloro kolektyvų „Sedula“ ir „Vilniaus dzūkuliai“ meno vadovė, postfolkloro atlikėja Rugiaveidė. Ji sukūrė ne vieną teminę muzikinę programą, kurių pagrindu išleistos šešios kompaktinės plokštelės.
JUOZUS ŽITKAUSKAS – poetas, kultūros darbinininkas, visuomeninykas. Vadovauja asociacijoms VILNIAUS DZŪKULIAI, SLINKTYS, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijai, daug dirba dėl dzūkų ir dzūkiškos kultūros.
Išleidęs tris poezijos knygas: „Grafomano įšventinimas” (2011), „Budintis kalendorius” (2014), „Sakyciniai ir pilniavociniai” (2018). Pastaroji parašyta gimtąja dzūkų tarme, vartojama Kapčiamiestyje. Taip pat J. Žitkauskas išleido dokumentinę knygą „TAI – AŠ: bardų istorija, pirmasis tarptautinis festivalis”.
FOLKLORO ANSAMBLIS „VILNIAUS DZŪKULIAI” jau dvidešimt treti metai dainai, tarmės puoselėjimui buria sostinėje gyvenančius dzūkus. Ansamblio pradžia – jaukūs tuomet veikusio „Vilniaus dzūkų pulkucio” susibuvimai, išvykos į kolektyvo narių tėviškes. Kurį laiką ansamblis vadinosi „Vilniaus dzūkų draugė”, veliau pervadintas į „Vilniaus dzūkukulius”. Ansambliui vadovavo Marija Liugienė, Marija Karmonienė, Algirdas Matijoška ir kt. Nuo pernai metų kolektyvo vairą perėmė žymi atlikėja, archeologė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė.
Šiandien ansamblis yra pati gyvastingiausia asociacijos „Vilniaus dzūkuliai” dalis. Koncertuoja Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse.
Irenos Milkevičiūtės dainavimo klasės vakarasDalyvauja LMTA dainavimo katedros prof. Irenos Milkevičiūtės klasės studentės: Anastasija Lebedyantseva (Rygos operos teatro solistė), Eglė Stundžiaitė (Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkų konkurso laureatė, I vieta), Marija Geniušaitė, Emilija Finagėjevaitė (Tarptautinio dainininkų konkurso "Kaunas Talentai" Gran prix laureatė ir Tarptautinio konkurso “Kaunas Sonorum" diplomantė), Vera Pavlovskaja, Austėja Zinkevičiūtė (Tarptautinio konkurso "Kaunas Sonorum" laureatė, I vieta).
Koncertmeisterė Raminta Gocentienė.
Suzuki Violin AISV (smuiko koncertas)Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje moksleivių smuiko koncertas pagal Suzuki metodiką
Atleidimo malonė. Estų menininko Toomas Altnurme parodos atidarymasParoda veiks birželio 19-liepos 19 d.
Folk-džiazo projektasDalyvauja Arūnas ŠLAUSTAS (klavišiniai), Algirdas KLOVA (smuikas, multiinstrumentai), Marius ŠINKŪNAS (vibrofonas), Ernest GERMANOVIČ (bosinė gitara).
Arūnas Šlaustas – gerai žinomas ne tik džiazo, bet ir akademinės muzikos atlikėjas, klasikinio fortepijono studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. M. Azizbekovos kl.). Koncertinę veiklą jis papildo komponavimu. Tai – savitas kompozitorius, nuolat grįžtantis prie klasikinės muzikos versmės, kūryboje tyrinėjantis džiazo ir akademinės muzikos jungtis. A. Šlaustas yra surengęs ne vieną rečitalį, koncertavęs su įvairiais orkestrais bei kamerinių ansamblių sudėtyse. Jis bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, pučiamųjų orkestru „Trimitas“, rašė kompozicijas ir grojo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, LRT fondams įgrojo per 100 įrašų (solo ir su įvairiais atlikėjais), išleido nemažai CD (tame tarpe ir autorinių). LATGA agentūroje yra įregistruota visa eilė A. Šlausto kūrinių. Nuo 1987 m. atlikėjas groja džiazą įvairios sudėties ansambliuose: Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende, Arnoldo Gurinavičiaus kvartete, ansamblyje „New Lithuanian Trio“, Danieliaus Praspaliausko kvartete ir diksilende. Vėliau su D. Praspaliausku subūrė kvintetą „Contra Jazz“. Su šiais kolektyvais pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, grojo žymiuose festivaliuose „Open Music“ (Sankt Peterburgas), „New Territory“ (Kijevas), „Aarhus jazz festival“ (Danija). Jis dalyvavo muzikiniuose projektuose su daugeliu Lietuvos džiazo muzikantų, o taip pat su liaudies muzikos grupėmis. 1991 metais A. Šlaustas įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, kuris buvo gerai įvertintas muzikos kritikų, koncertavo daugelyje Europos šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Probaltica“, „Wratislavia Cantans“, prestižiniame „Warsaw Autumn“ (1997) bei surengė daug koncertų Lietuvoje.
Algirdas Klova – universalus kompozitorius bei atlikėjas, multiinstrumentininkas: autentiško lietuvių folkloro entuziastas, grojantis smuiku ir įvairiais liaudies instrumentais; aktyvus ir kitose liaudies muzikai artimose srityse – nuo kompozicijų liaudies instrumentų ansambliams ir kapeloms iki country ir world muzikos. Senųjų lietuvių dainų ir sutartinių atgarsių netrūksta ir jo kuriamoje akademinės stilistikos muzikoje, ir džiazo bei popmuzikos kompozicijose. Koncertuose ir festivaliuose Algirdą Klovą dažniausiai išvysime grojant su grupe "Klova-Belkin Band" ir folkloro ansambliu „Vydraga“, kuriam šiemet jau 30 metų. Mielai bendradarbiauja su džiazo atlikėjais V.Čekasinu, A.Šlaustu ir S.Sasnausku.
Marius Šinkūnas – daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, vienintelis profesionalus Lietuvoje vibrofonininkas, savo žinias gilinęs Prancūzijoje ir JAV, daug laiko gyvenęs ir mokęsis Japonijoje. Jis reguliariai veda vibrofono meistriškumo kursus Sankt Peterburgo meno licėjuje, koncertuoja su džiazo, šiuolaikinės ir klasikinės muzikos atlikėjais. Vilniuje, Balio Dvariono muzikos mokykloje, jis įsteigė pirmąją Baltijos šalyse vibrofono klasę. Be to, jis dirba pedagoginį darbą ir veda muzikines radijo laidas Lietuvos Radijuje.
Ernest Germanovič (bosinė gitara) - vienas perspektyviausių jaunosios kartos atlikėjų. 2016 m. pasirodęs kaip solinis atlikėjas laimėjo II-ąją vietą Rusijoje vykusiame tarptautiniame džiazo atlikėjų konkurse. Bosistas scenoje pasirodo su pripažinimą jau pelniusiais Lietuvos atlikėjais. Taip pat koncertuoja su jaunaisiais Lietuvos džiazo talentais ir įvairiomis elektroninės bei pop muzikos grupėmis. Kasmet su iš JAV atvykusiu Gospel choru pasirodo labdaringame koncerte „United Voices“. Ernestas kaip laisvai samdomas muzikantas dirba įrašų studijose, bendradarbiauja su įvairiais muzikiniais projektais. Muzikantas dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio festivalių, tarp jų – „Kaunas Jazz”, ”Birštonas“, ,,Vilnius Jazz" , ”Tamsta festival“, ”Jazz Fontanas”, ”Rainbow Jazz” Estijoje, ”Bad Bramstedt ” Vokietijoje, RUM – Švedijoje bei daugelyje kitų.